nukarkti

2 nukar̃kti intr. nusilpti badu, sulysti; nusibaigti: Valgyk, o ne, tai nukarksì Sv. Jų senelis baigiąs nukarkti Rk. Kažin ko jų vaikai tokie nukar̃kę? Slm. Kailinėliai buvo tokie nukar̃kę (prasti, aptrupėjusiais, apibrizgusiais pakraščiais) Kp. | refl.: Mūsų vištytė baigia nusikar̃kt: nieko nebelesa Kvt. Nusikar̃kęs: nei pusės nebėr Kp. \ karkti; nukarkti